Lauko kliūčių aikštė

Šios lauko kliūčių aikštės paskirtis tokia pati kaip ir kliūčių maniežo, tačiau čia savo augintinius treniruosime vasarą bei šiltu oru.

Atėjau čia su Titanu.
-Omg, mes ir vėl pirmi,- sudejavau.
Uždariau iš paskos vartelius ir nusegiau šuniui pavadį.
Titanas apsidžiaugęs laisve, puolė viską uostinėti.
Prisėdau ant suoliuko laukdama Cancion.

Koja kojon su Lordu ateinam prie aikštelės, atidarau vartelius ir įėjusi pati bei įleidusi Lordą juos uždarau.
Pamatau ant suoliuko sėdinčią Bohemą ir pasisveikinu.
- Oo, labas. Jūs kaip visada pirmi. Tikiuosi neilgai laukiat, - tariu ir duodu Lordui komandą „laisvai“.
Šis ristele nušokuoja link Titano ir abu įsigazavę pradeda bėgioti po aikštę.

-Omg, kokie jie panašūs,- stengiuosi nukreipti kalbą nuo "ar ilgai laukiat?".;DD
Atsistojau ir nužingsniavau link Cancion.
-Esi šokdinus saviškį?

- Pati tai dar ne, kažkaip neprisiruošiau vis, bet dabar bus proga, o šiaip jis 40-50 cm. tikrai šokdintas yra ir kaip vokietis, manau tikrai gan neblogą šuoliuką turi, nes teko pačiai pamatyt, - pasididžiuodama giriu Lordą.
- Tai ką, bandysim galimybes saviškių ? - paklausiu Bohemos.

-O, tai čia juokas,- šypteliu,- tiek gali šokti bet kuris, kuris tik padoraus dydžio.
-Maniškis, tiesa, visai nešokdintas, bet bus pats laikas pradėt,- pasikviečiau Titana ir patraukiau link kažkokios nedidelės kliūtėlės.
-Greta,- daviau komandą ir lengva ristele abu priartėjom prie kliūtelės.
Paaiškėjo jog ji ne tokia jau ir maža - man iki kelių.
Bet šuo nė nemirktelėjęs ją peršoko.
-Šaunuolis,- paplojau jam per nugarą.
-Gerai bent tiek, kad šitas vyrukas trykšta pasitikėjimu savimi. Na, dabar jūsų eilė.

- Tai jo jo, bet kai jis nelabai šokdinamas, pagrinde parodinis šuo, tai manau jam tas aukštis. tikrai nėra mažas, o šuoliuką tai jis gražų turi, - toliau gražiai kalbu apie Lordą.
- Na, gerai. Dabar bandom mes. Lordai ! - Pašaukiu vokietuką ir davusi komandą greta palengva pribėgu prie kliūties, kurią Lordas peršoka išnaudodamas visas savo galimybes.
- Geras šuo, ai geras. - Pagiriu Lordą.
- Neblogai įveikė, ką manai ?

-Neblogai, tik jis per daug stengiasi,- sukikenau,- jeigu mažiau mąstytų, lengviau sektūsi šokt.
Tada pasikviečiau saviškį, ir davus komandą greta, užvedžiau iškart ant dviejų kliūčių: 60cm ir 75cm.
Vokietukas lengvai jas peršoko, nors gal ne taip noriai kaip pirma.
-Šaunuolis,- pagyriau jį.
tada apsidairiau ir pamačiau padangą.
-Eikš čia,- pakviečiau šunį.
Pribėgęs jis nė už ką nešoko per padangos vidų.
Arba nusukdavo, arba sustodavo.
Pagaliau man pavyko priversti jį šokti.
Lenvas šuoliukas ir jis jau kitoje pusėje.
Kaip įmanydama išgyriau Tita.

- Gražiai sušoko taviškis. Tuoj ir mes parodysim ką mokam, ane Lordai ? - Šuo suloja, duodu komandą greta ir užvedu ant 60cm. kliūtelės. Lordas puikiai ją peršoka ir iš karto užvedu ant 75cm. kliūties. Šuo atsispiria nuo žemės, susirenka kojas ir perskrieja kliūtį. Paglostau vokietuką ir pagiriu.
- Šaunuolis tu mano, - tariu ir dar kartelį paglostau.
- Sakiau, kad neblogą šuolį turi, tik kažkaip tikrai per daug stengiasi šiandien, - šypteliu Bohemai ir duodu Lordui komandą laisvai.

-Aha, šuoliukas jo tikrai gražus,- šypteliu.
-Gal jau judėkim namo?- paklausiu.
Titanas lekuodamas ilgu savo liežuviu, zujo po aikštę.
Lordas netrukus pasekė jo pavyzdžiu.

- Okey, galim eit, - tariu ir pašaukiu Lordą.
- Greta, - duodu komandą ir Bohema taip pat paseka mano pavyzdžiu. Kartu nužingsniuojam namo.