Whisper (Sav. ColorMeCrazy)

WHISPER

Šuns lytis: Patinas
Šuns amžius: 1 metai.
Šuns veislė: Stafordšyro bulterjeras.
Šuns paskirtis: Dresūra, Agility.
Man priklauso nuo: 2011 - 11 - 06

Whisper, štai ir antras mano tokio tipo šuniukas. Nors Solo ir Whisper veislė tikrai skiriasi, tai galit net patys pamatyti, iš tikrųjų jie mane patraukė savo galbūt net nelabai grėsmingu bet mielu žavesiu. :)
Whisper atrodo toks šviesus ir skaistus net savo vidumi, nes yra stebuklingai baltas ir dar su miela nulaižyta nosimi. ^^ Jie man bus kaip broliai, Solo ir Whisper, ir labai tikiuosi, kad ateityje viskas tik gerės, nes šių broliukų į nieką nekeisčiau, ir tai galiu teigti net dabar. ^^

VŠ laimėjimai:
Kol kas nėra...

Tuooj atkulniuojam pas Whisper'į. Solo pajutęs šunį jau pro duris taaip sulojo stipriai ir dusliai, kad net aš krūptelėjau. Hmm, čia dar reiktų pagalvoti, kaip jie sutartų su kitais mano šuniukais, bet jie du, Solo ir Whisper, tai tikrai susišnekės. :D
Įeinu pas Whisper ir tas tuoj atbėgęs pradeda lodytis su tuo. :D
-ĖĖĖ, chebra, gana! Žinau tą jūsų hierarchija ir bla bla bla, bet bent jau nestaaukit čia ant viso namo. :DDDDD
Šunys tuoj sužiuro į mane ir aš kiek sutrikus palikau Solo prie durų rankenos. Jis net nesipriešino, juk žino šuo vietą. Prieinu šypsodamasi prie Whisper, o tas, kaip ir Solo stovi įkaltas.
-Hey, draugas,-:D tariu su šypsena ir taip pat pritupiu.
Vos paglosčius jį užlieja tokia didžiulę šiluma, kad net gera. Jis baltas baltas, ryškus, toks lygus ir raminantis.
-Va kuo jūs skirtingi, ar ne?-šyptelėjau Whisper.-Tu-romus ir tolygus, žinoma išdykęs ir nenuorama, o Solo - labiau nenuspėjamas, jo emocijų kaitos didžiulės. Vat tau ir skirtingi broliai,-laiminga šypteliu.
Whisper'is prie manęs pats priglunda ir aš jį pabučiuoju į švelnia kaktą. Jis lyžteli man ausį ir aš nusijuokus pasižiūriu jam į akis. Nurimusios, be išgąsčio ir kažko laukiančios.
Aš greit atsistoju ir tariu:
-Na, pažindinkitės,-nusijuokiu ir pasiimu Solo.
Ji lėtai privedu prie Whisper, baltukas ramus ramus, tad jie tik susiuosto. Tada Whisper uždeda savo leteną ant Solo veidą ir Solo nusipurtęs uždeda jam ant pilvo ir nustumia.
-Nuu va, susišnekėjot reiškias :DDDDDD,-nuoširdžiai nusižvengiau. xD
Palikau juos dar 'pasimušt' nes jie turbūt kitaip ir nemokėjo ir pati nuėjau sutvarkiau baltukui dubenius. Po to pasiėmiau pavadį ir pašaukiau abu.
-Ainam chebra,-prisisegus Whisper tariau ir mes išėjome. :p

~~PO PASIVAIKŠČIOJIMO~~

Pirmą atvedu Whisper. :p Solo palieku prie durų ir jis ramiai tai supratęs neprieštarauja. Baltuką paleidžiu ir jis puola prie maisto.
-Nu tai aišku, pf, kaip gi kitaip. :DDDDD
Pripildžius vėl dubenius pastebėjau, kad jie, vietoj to, kad ilsėtusi žaidžia! :D Nu jo, čia nieko nebus, jums krūvio reiks didžiulio.
Nusišypsojus baltukui kuris kramtė savo pliušinį kiškutį pasiėmiau Solo pavadį ir atsisveikinau.
-Čiau Whisperi, susitiksim dar,-:ppp.
Išėjau.

Ateinu pas bičiulį Whisper.
Baltukas išsiilgęs pripuolė vos aš iškišau nosį pro duris ir puolęs į glėbį vos manęs neparvertė.
-Heyo, rūūžava nosįį.
Fainuolis tik vizgindamas uodegėlę baaisiai patenkintas, ir kurgi aš čia pasidėsiu. :D
Apglėbiu jį kaip maažą vaiką, pamyluoju, pačiučiuoju, ir regis, jam ok. :DD
Blemba, Whisper tikrai labai mielas šuo, mielesnis už pudelį tuoj bus. :DDDd Ne, rimtai aš čia. -.- In real. Į kambarėlį įeinu jau rami, žinau, kad niekas nebeužpuls, iš lempos. :DDDD Pakeičiu dubenėlius, ir tuooj susieškau pavadžių. Čiki piki, jie jau čia. Prisisegu Whisper ir mes iškeliaujame. :PP

~~PO PASIVAIKŠČIOJIMO~~

Grįžtame. Buvaau biški nusikalus, kadangi su Marco dar siaučiau Dreamery, tad atsiprašiau Whisper'io kad nebeturėjau tiek jėgų kiek norėjau turėti. :p Bet regis jis buvo laimingas kiekviena minute praleista kartu, net nesvarbi kokia ji bebūtų.
-Mielas tu, labai,-atsiklaupus nusegu jam pavadį ir sušnabždu į ausytę.
Jis lyžteli man skruostą ir aš vos neišsilydau. :D
Palikus jam visus likusius skanėstus atsisveikinu ir išdundu namučio...

Ateinu pas savo baltučiuką rūžavanosį.
-Ei bičiuks, kaip einaas?-vos įžengus pro duris pasisveikinu su Whisper'iu.
Apsižvalgau koridoriuje, jo nėra. Pasidėjus daiktus įžengiu į kambariuką ir matau besivartaliojantį baltuką dar savo guolyje. Pamoju pirštu ir nusijuokus tariu:
-MIEGAAAALIUUUS,-nusijuokiu ir priėjus paglostau jį.
Jis tuoj pat strykteli lyg supratęs, kad gana jau. :D:D:D Nužvelgus jį pakeičiu jo dubenėlius į pilnus ir susirandu jo pavadėlius. Hmm, jis toks paslaptingas, labai. :D
-Na, kur eisim vyre?-pati nieko doraus nesugalvojus paklausiu jo ir net pati nežinodama kur traukiam prisisegiau bičelį ir mes išėjome.

PO PASIVAIKŠČIOJIMO

Grįžusį jaučiausi kiek pavargus, NEŽINAU DĖL KO. Šiandien šiaip daug darbų laukia, bet neesmė 8-) Nusegu pavadžius baltukui ir "prigulu" ant sofos. Būčiau jau ir užmigus, jeigu ne rūžavanosio skalijimas.
-Nū, ką yr?-atsistoju nuo sofos.
Jis tik žvelgia į mane pakreipęs galvą, heh, gal jis nori vienas pabūt, su savimi, kaas čia žino. >.< Paglosčius jį mintyse atsiprašiau ir išdundėjau pro duris. :D