Solo (Sav. ColorMeCrazy)

SOLO

Šuns lytis: Patinas
Šuo gimęs: 2010-07-05. (1 metai)
Šuns veislė: Amerikiečių Pitbulterjeras
Šuns paskirtis: Dresūra, svorių tampymas (toks sportas jei ką :D).
Man priklauso nuo: 2011 - 11 - 04.

Solo, tai be galo stiprus šuo tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Pagaliau ir pas mane atsirado šios veislės atstovas, nepamainomas Amerikiečių Pitbulterjieras. Nors visi mano, kad šie šunys yra be galo agresyvūs, nestabilios psichikos, bet iš tikrųjų jie yra net nelabai didelio ūgio, tačiau be galo stiprūs.
Solo, tai giliai viduje esantis silpnas angeliukas, jo žvilgsnyje įmatysi tik draugiškumą ir norą, didelį norą bendrauti.
Ieškojau tvirto sudėjimo šuns, taip norėjosi turėti tokį "šunyti". Ir pagaliau aš suradau Solo, jauną patiną kuris nušvietė man naują viltį ir įteikė entuziazmo. :)

VŠ pasiekimai:
Kol kas nėra...[b]

Neramiu ir tyliu žingsniu ateinu pas savo naująjį draugą - Solo.
Tyliai pravėriau duris ir iškart išgirdau kaip užlojo stambus ir grežiantis balsas. Tekinom atbėgom nerealių gabaritų šuo, stambus, didelis, o ir ūgis jo nebuvo toks šliaužiojantis. :D Kiek sustingau ir žiopsojau į sutrikusį Solo. Jo stiprus žandikaulis buvo sugniaužtas, ir aš puikiai žinojau, kad būtent toks šuo, netinkamai išauklėtas gali lengvai perkasti ranką. Bet tik ne Solo. Jis stovėjo kaip tikras tankas, na, bet čia jo normali stovėsena, ir jis mane tikrai dar labiau sužavėjo. Nusišypsojus pritūpiau ir tariau:
-Sveikas, draugeli,-nusišypsojau, bet regis Solo kaip stovėjo taip ir liko stovėti. :DDDDDD
Kiek sutrikau susiraukiau bet vėl paraginau jį ateiti. Jis vos vos krustelėjo, bet nepajudėjo. Tada jau susierzinus drąsiai priėjau prie jo atsisėdau, kad jis neišsigąstu ir suprastu, kad aš jam tiesiog po kojų ir tariau dar kartą.
-Nu labas gi,-ištiesiau ranką tik juokais, o jis man davė leteną ir skardžiai sulojo.
Šypsena užliejo visiškas laimingas juokas. Solo mane taip nudžiugino ir nustebino, kad norėjosi imt ir apkabint jį, bet supratau, kad dar ne laikas. :D
Pagyriau jį ir daviau skanuką, o jis jį prarijo kaip nieką. Tada lyg nusišypsojo ir atsileido. :D Atsikėlus sudėjau jo visus daiktus į kambarį, sutvarkiau dubenėlius, pripildžiau juos didelioom porcijom maisto ir vandens ir susiradau jo pavadžius. :p
-Tu pasiruošęs eiti susipažinti su draugu? Aišku, kad pasiruošęs,-pati atsakiau ir nusijuokus prisisegiau Solo.
Jis visiškai neprieštaravo ir mes sparčiu žingsniu nužygiavome pas Whisper.

~~PO PASIVAIKŠČIOJIMO~~

Paskutinį atvedu Solo. Draugužiai dabar mano BFF rimtai forever bus. :DDDDD Nu su jais taip linksma, ir šiaip, šie du "LABAI PAVOJINGI" šunys tikrai gali bet ką įbauginti vienu sulojimu. Omg, jie tobuli visom prasmėm. Su tokiom blevyzgom galvoje atsegu Solo ir tas pripuolęs ištuština visus dubenėlius. :DD Susitaikius su tuo, kad šių šunų apetitas nežmoniškas pripildau dar ir padedu pavadžius į vietą. Matau, kad Solo dar nėra tiek nusivaręs, nors lakstė ir davėsi kaip reikalas. Jam krūvio tikrai reiks daug, manau ir Whisper taip pat. :p Nieko, jums nuobodu nebus. Priėjau prie Solo ir paglosčiau jį, pakasiau po kaklu ir tariau:
-Ačiū už dieną, bičeli, o dabar eisiu jau, darbai laukia!-išsišiepus tariau ir išėjau.

Ateinu pas savo meilybę ir grožybę Solo.
Įėjus jau vėlai į kambariuką pas ryžiuką mane pasitinka tuoj jo mąslus ir visad nuovokus snukelis klausiamai į mane žiūrintis.
-Labas naktis, tankas,-patyliukais sušnabždėjau ir įėjau.
Regis ryžius net neketino eiti miegoti ar šiaip prigulti, visur taip žaismingai paskui mane sekiojo, kad tikrai norėjosi nusižvengt. :DDDD
Pakeičiau pagaliau jam dubenėlį ir susiraičiau ant sofos prieš dyydelį teliką. Įsijungiau kažkokį fantastinį filmą ir pasišaukiau dar Solo kartu šalia manęs. Jis susiraitė man prie kojų ir tuoj užknarkė, tad aš pasijutau tikrai kaip devintam danguj.
Filmas greit įtraukė ir aš nepastebėjau kaip greit praėjo laikas. Nesinorėjo dar Solo žadint, tad pasiaukojus dėl šunelio įsijungiau kaži kokią laidą ir prastūmiau dar valandžiukę, kol pajutau, kad jau smingu. :D Pabandžiau tyliai pajudinti kojas ir Solo staigiai prabudo, vadinasi - ne kietai miegojo. :P
-Na, ačiū už kompaniją, ryžiau,-nusižiovavau.-Dar pasimatysim, ir manau greit,-apkabinau jį savo glėbį ir daviau bučkį.
Nusvirduliavau iki durų ir tyliai jas uždarius nusišypsojau. Va tau ir geras šeštadienio vakaras. ^^

Ateinu pas dičkį ryžulį. Jau vėlu, bet kažkaip gerai nuotaikai užplūdus norėjosi dar vieną savo šūnėką aplankyti. :s Įžengus pro duris mane pasitiko lojimas, nu žyynoma, Soliuks kitaip sveikintis nemoka. :p
-Heya, bičiuks,-paglostau jį, patapšnoju per šoną, o jis lyg specialiai permetė liežuvį. :DD
Juokingai atrodė. :D:D:D Nusišypsojus jam nuėjau apsižiūrėti. Nu ką, tvarkinga, neprisikabinsi. Pakeičiau jam dubenėlius, įdėjau nemažas porcijas, įpyliau vandens. Tada surinkau jo žaislus ir padėjus į vietą tariau.
-Ainaam išsidūksi, tada galėsiu važiuot namu filmoo žiūrėt :ss,-pagalvojus apie fotelį su apklotu ir arbata net šiurpas nukrėtė, kai žinau, kad reiks dar lauke laiko tarpelį prabūvot. Niekis, prisisegus Solo pasiryžau padaryti ir šį ryžeką laimingą. Išėjome.

PO PASIVAIKŠČIOJIMO

Atsidarius duris užplūdo begalinė šiluma, tad net atsidusus paleidau Solo. Jis nepuolė valgyti, o patenkintas pasivoliojo truputį po kilimą. Hm, bent jau bus ramu, daug darbų šiandien padariau. Bet tai kai, po naujako. NESUPRASI. Gūžtelėjau pečiais ir žvilgtelėjau į laikrodį. Kaip tykk metas išeiti. ^^
-Ate gražuoli, pasimatysim,-tarus išėjau.