Monica (Sav. ColorMeCrazy)

MONICA

Lytis: patelė
Veislė: Greihaundė.
Amžius: 1 m.
Paskirtis: Lenktynės, parodos, dresūra.

Po Argus, pamilau visus kurtus. Vieno nebeužteko, o ar dviejų užteks, nežinia. Tikiu, kad Monica bus puiki gyvenimo draugė, kaip ir kiti mano šunys. (:

Tikrai tikrai, po tiek laiko, aš tą šunį be proto pamilau. Žinau jos grožį, jos pliusus, jos greitį ir jos prigimtį. Žinau ir tai, ko joks kitoks jos veislės atstovas neturi.
Tokios širdies, tokio supratingumo ir nuoširdumo...
Užtenka pridėt prie jos ranka, pažiūrėt į jos akis, tą lengvą snukutį, lyg nuskriaustą, lyg liūdną, ir pamatyt jos džiaugsmą, entuziazmą kurį ji perduoda visiem...
Sunku būna apsakyti kas yra meilė, pasitikėjimas. Aš pati to neapsakyčiau, bet Monica, ji, lyg visa to įrodymas.





Monicos reikmenys:

Spoiler:

Pasiekimai:

Spoiler:

Nepilnas fotoalbumas:

Spoiler:

Laiminga atėjau pas Monikutę (:
Naujokė išgąstingai lūkuriavo už kampo ir nedrąsiai prisiartino kai ištiesiau jei skanėstą.
-Tu tokia smulkutė,-ištariau vos ne sau, kai Monika paėmė iš manęs skanėstą.
Paglosčiau ją, ir mergina kiek išdrąsėjo, nes kai ėjau pripilti dubenėlių, stebėjo mane jau drąsiau.
Viską sutvarkius, nieko nelaukdama pasiėmiau antkaklį su pavadžiu ir atsargiai užsegiau juos Monikai, kad toji neišsigąstu. Bet ji, jau tikrai kiek išdrąsėjus, pradėjo vos ne strikčiot aplink duris, ir mes išėjome. (:

~~

Grįžome iš pasivaikščiojimo, ir Monika elgėsi jau drąsiai. (:
Buvau labai patenkinta drauge.
Viską jei nusegus, išėjau.

Kai kuriem ankstų, kaip kuriem ne rytą ateinu pas savo draugužę. (:
-Sveika, Mon,-paglostau stirną ir duodu skanėstą. ;D
Monica mane pažino, o tai jau džiugu. (:
-Na ką, šiandien galėsi pasidžiaugti šuns draugija,-nusijuokiau ir nutipenau pakeisti ir sutvarkyti dubenėlių. Monica visur mane sekiojo akimis, tad aš nieko nelaukdama prisegiau jei pavadžius ir me išėjome pas Taigą. (:

~~

Grįžtame iš smagaus pasivaikščiojimo. ;D
Viską nusegu Monicai ir pagiriu, kad taip puikiai susibendravo su Taiga. (:
Kiek aptvarkydama kambariuką išeinu.

Tepu tepu ir aš jau pas Moniką. :DD
Stirniukė mane pasitinka ir meiliai trinasi aplink kojas.
-Naa, sveika, kaip tu gyvuoji?-paglostau Monikutei pakaušį ir krupščiai sutvarkau dubenėlius kurie buvo tušti. Daviau stirnai ir skanėstą, o kol ji valgė susiradau jos pavadėlius ir palaikus kol pati ateis tvarkingai juos užsegiau. Nieko nelaukdamos išėjome. (:

~~

Grįžome po treniruotės. Monicai buvo į naudą taip pabėgioti. Viską jei nusegus, padėjau į vietą ir sumaniau patvarkyti kambariuką. Išvalius dulkes, išsiurbiau kilimą ir viską sutvarkiau, kad būtų savo vietose.
-Na ką, Mon, turiu jau eiti, pasimatysim dar,-paglosčiau stirniukę ir išėjau.

Prisijuokus ir jau laiminga dar nuo Taigos, ateinu pas savąją stirniukę Monicą. (:
Toji padūkus prilekiam ir trinasi aplink kojas. : D
-Nu labas labas, monikūška,-paglostau ją ir duodu skanėstą. -Kaip laikaisi? Patiko masažas? : D
Su šypsena veide nuėjau pakeisti jos dubenėlius, o po to susiradau jos pavadžius ir pasikviečiau ją.
-Moni, einam jau,-ir prisegiau atbėgusiai Monicai pavadį, tada mes išėjome.

~~

Grįžtame po neilgo pasivaikščiojimo.
-Wuuf, nu va čia tai slidu buvo,-nusijuokiau ir patryniau skaudančio šono vietą. -Gerai, kai tu keturkojis : D,- nusijuokiau ir atsegus Monicai pavadį pati juos padėjau į vietą ir daviau jei skanėstą.
-Atiaa, Monica, dar aplankysiu,-atsisveikinau ir išėjau.

Atbėgu pas savąją mylimą stirniukę ^^
Mažoji mane pasitinka su dideliu džiaugsmu, o aš ją apkabinu ir džiaugsmingai pasisveikinu (: :
-Sveikaa, Moni!-ir duodu jei skanėstą.
Skaniai jį sukramčius, Moni tiesiog neatstoja nuo manęs, ir seka net tada kai nueinu pakeisti dubenėlių, o po to ir susirasti jos antkaklį su pavadėliu. : D Juos susiradus pasikviečiau Moni ir prisegus jei pavadį mes išėjome (:

~~

Grįžtame iš pasivaikščiojimo ;D Viską tvarkingai nusegu Monei ir duodu jei dar vieną skanėstą, kad mažoji neliūdėtų. Kiek aptvarkiau kambariuką, kad viskas būtų bent maždaug vietose ir atsisveikinus su stirna išėjau. (:

Jau vakare atitepinu pas sąvąją stirniukę.
Moni mane draugiškai pasitinka ir trinasi aplink kojas.
-Taaip, ir aš tavęs pasiilgau, maže,-atsitūpiau ir apkabinau spurdančia iš laimės Monicą. (:
Gaila, kad šiandien neturime šanso eiti pasivaikščioti, kadangi buvau išsivežus Moni paltuką skalbt, ir pamiršau atsivešt. :{
-Ką gi, bet vistiek pas tave atėjau , neužmiršau gi,-paglosčiau mažąją ir daviau jei skanėstuką. :]
Nuėjau pakeisti dubenėlių, ir susiruošiau pagaliau aptvarkyti kambariuką. ;D Nors buvau pavargus, dėl savų šuniukų atrodo viską padarysi. Geras dvidešimt minučių, net sukaitus tvarkiau kambariuką, o viską aptvarkius, sudėjau viską į vietą, ir apsiėmiau pažaisti su Moni. (: Žaidžiau su ja, bendravau. Kol atėjo metas jau judėti. ;\
-Na ką, jau ate ate, Moni,-paglosčiau stirniukę.-Ateisiu, būtinai dar palnakysiu,-palikau kelis skanėstus ir išėjau.

Ateinu pas Moni. :]]
Stirna mane pasitinka su dideliu džiaugsmu, o aš su ja pasisveikinus apkabinu ir duodu skanėstą:
-Ha, sveika, stirna,-paglostau Monicą ir duodu jei skanų skanėstą. :}
Pati nueinu pakeisti dubenėlių, ir juos sutvarkius susirandu Moni pavadėlį.
-Tai vaa, šiandien jau galėsim eiti pasivaikščiot, Moni,-pakedenau jos ausytes ir prisegiau jei pavadį.-Patenkinta, anę?-nusijuokiau. :DD
Uždėjau jei paltuką ir mes išėjome.

~~

Grįžome iš pasivaikščiojimo. :]
Nurengiau stirniukę, nusegiau jei ir visus pavadžius, ir kai toji nubėgo prie dubenėlių, viską padėjau į vietą, sutvarkiau ir palikau mažajai skanėstų.
-Na ką, Moni, iki, dar atbėgsiu,-paglosčiau gražuolę ir išdundėjau. :}

Visą raudoną nuo kutenančio šalčio, uždusus nuo bėgimo ateinu pas Monicą. :0
-Svei-kut-ė,-išlemenau su giliais atodusiais ir sugebėjau nusišypsoti strikčiojančiai stirnai. ^^- Ojojoj, žinok man atrodo, mes šiandien niekur neisim. ;\ Ir vakar dar tavęs neaplankiau...,-paglosčiau jos galvytę ir mintyse atsiprašiau jos.
Nusirengiau, nuėjau pakeisti jei dubenėlių, visko pilnai pripyliau ir visą sušąlus išsidrėbiau pavargus ant sofos.
-Ahh, bet tuos du vistiek teks vest į lauką, pas juos kailiai tai uch,-užsimerkus nusijuokiau ir pajutau prie kojų besitrinančią Monikūtę. ^^
Pakviečiau ją kartu ant sofos, ir stirniukė atsigulė man prie šono ir šildė visą mano sustirusi kūną. O.o Glosčiau ją ir sušilus pagaliau atsigavau ir atsistojus, jau geresnės nuotaikos šūktelėjau Monicai.
-Na, tai negi tu padūkt nenori,-išsišiepus nusijuokiau ir staigiai, kaip mažas vaikas striktelėjau į kitą šoną, o po to staigiai į kitą. Monicą mane iš pradžių kiek durnu žvilgsniu stebėjo, bet po to žaismingai puolė mane, nes rankose turėjau jos numylėtą žaisliuką. : D
Pažaidžiau geras penkiolika minučių su ja, kad šuo bent jau gautu bendravimo su manimi, o po, net sušilus nuo tokių dūkimų klestelėjau ant sofos ir nusprendžiau, kad laikas pas tuo du. Žinojau, kad teks kartu su jais lakstyti, jei noriu likti su rankom kojom ir ausim. O.o Taigi palikau Monicai skanėstų, kad mažoji bent jau neliūdėtų, ir apsirengus kaip galima šilčiau, pasiruošiau kovai su šalčiu ir išėjau. : D

Kadangi už lango saulutė šviečia, ir nėra jau taip baisiai šalta, pamaniau, kad laikas ir Monicai iškišt nosį į lauką. :] Atėjus pas ją, toji džiaugsmingai mane pasitinka ir šokinėja aplink.
-Taaaip, eisim, pasivaikščiosim, bet ne per ilgiausiai, neaukosiu aš tavo sveikatos,-paglostau ją ir nueinu pakeitsi dubenėlių.
Pakeitus susirandu jos pavadėlius ir paltą, viską uždedu, paltą tvirtai užsegu, ir mes išeiname. :}

~~

Abi laimingos grįžtame po pasivaikščiojimo. :D
Moni jau buvo pasiilgus lauko, bet siautė kiek santūriai, visgi ir ji jautė šiokį tokį dar šaltį.
-Nebijok, ateis pavasaris, vasara, išauš mūsų valanda,-paglosčiau ją.-Tu su Biddys eisi į trasą, o taip,-nusijuokiau ir palikus mažei skanėstų išėjau. :]

Iš Dreamerio pagaliau atriedu ir į Deimantą. :}
-Sveika, Monikūte,-pasisveikinu su tavo sliekiuku, stirniuke, ir tik vienintele tokia. ^^
Stirnaitė baisiausiai laiminga mane pasitinka, o jos elegancijos ir grožio, pripažįstu, buvau kiek pasiilgus. Ta didybė, grakštumas. Jai - tai be galo tinka. Ji, yra ji. Tik ji, tik Monica. Jos nenorėčiau niekad iškeisti, gal ji nėra kažkokia ypatinga, bet tas grakštumas ir meilumas akyse mane pakerėjo, ir ją aš tebeturiu ir tebeturėsiu.
Kiek užsigalvojau su ja glėbyje. Bet norėjau su ja būti, ir niekur neiti. Mes ir neisim. Apsikabinus ją, tupėjau ant grindų. Jos ritmingas kvėpavimas jautėsi, ji uostė mano plaukus ir net nenorėjo ištrūkti iš mano glėbio.
-Kaip aš tavęs pasiilgau, maže...,-banaliai pašnekėjau.
Juk pasiilgau aš kiekvieno. Bet jos žinoma taip pat, labai, labai pasiilgau. Daug galvojau, žinojau, kad vasarą gal mažiau būsim kartu, galbūt. Bet jos nepamiršiu. Nepamiršiu jų visų, ir tikrai tikrai grįšiu, kai tik būsiu vietoj važiuosių jų lankyti, visų.
Visų savo brangiausių padarėlių.
Nuo savo mylimiausių šuniukų iki mano nuostabiausių horsų.
-O taip,-pagaliau paleidau Monicą, o toji koja kojon sekė mane, kai aš pakeičiau dubenėlius.
Niekur neskubėjau. Buvau be galo užsisvajojus, ir savo mintyse pamečiau realų gyvenimą. Aptvarkiau kambarį. Tai darydama daug galvojau, o Monica bet tą laiką užsnūdo ant sofos. Viską baigus, žinojau, turiu eit namo. Davus paskutinį bučkį Monicai, aš pažvelgiau į ją, į tas primerktas akytes, nuostabią kūno spalvą, jos liesas, elegantiškas kojytes, ir didelę, auskinę širdį...